|
Italijos
valstybė kontinentinėje dalyje, vakaruose ribojasi su
Prancūzija, šiaurėje su Šveicarija ir Austrija, rytuose su
Slovėnija; pusiasalį vakaruose skalauja Ligurijos,
Sardinijos ir Tirėnų jūros, pietuose Sicilijos ir Jonijos
jūros, rytuose Adrijos jūra.
Alpių
lanke vakaruose yra didžiausios kanų grupės su aukščiausiomis,
visada snieguotomis, viršūnėmis (Monblanas 4810 m, Monte
Rosa 4634 m, Monte Cervino 4478 m). Alpės skirstomos į
Vakarų (Pajūrio, Kotijaus, Grajaus), Centrines (Peninų,
Leponto, Retijos) ir Rytų (Dolomitinės, Karnijos, Julijos).
Alpių papėdėje yra dideli, glacialinės kilmės, ežerai:
Didysis (212 km2), Komo (146 km2; giliausias, 410 m) ir
Gardos (didžiausias, 310 km2). Po upės-Venecijos lyguma, įsiterpusi
tarp Alpių ir Apeninų ir užimanti 46.000 km2, yra pati
didžiausia Italijoje. Apeninų kalnai sudaro mūsų
pusiasalio griaučius. Jie driekiasi 1190 km, jų plotis
svyruoja nuo 30 iki 150 km.
Manoma, kad Sicilijos reljefas yra Apeninų tąsa.
Labiausiai išsiskiria Etnos ugnikalnis. Kranto linija
varijuoja nuo lygaus ir žemo kranto (pagrinde Adrijos
pakrantė) iki stačių uolingų krantų, turinčių daug užutėkių
ir įlankų (Genujos, Gaetos, Neapolio, Salerno, Polikastro,
San Eufemijos, Squillace, Taranto, Manfredonijos,
Venecijos, Triesto).
Italijos
klimatas yra švelnus, nors gali skirtis net šalia esančiuose
regijonuose.
pagina
successiva »
|
